jė

1 ×jė̃ prt. žr. 1 je 1: Ar matei jau gandrą? – Jė̃ Slnt. Jė, jė, ka ben tau vyriškis iškentėtų nežanijęs[is] Plt. Jė, kaipgis! Plt. Jė, jė, tai tau ir duosiu Vkš. Jė, apželiuotą beims KlvrŽ.